Anubi

Miške

Anubi
Virš girių šviesa paslaptinga
Pilnaties palikta
Išsiropščia iš po šviesos tamsa
Vidurnakčio erdvėje
Chaosas – balta dvasia
Antai kokia aukšta šakų galia

Naktį – siela viena
Kaip tylus tamsos alsavimas šalia
Vis ieškau medžio panašaus į save.
Šešėliai iš tamsos į tamsą šliaužia
Ir mūsų kūnus nešasi savy

Mirties joms simfoniją graudžią
Giedos dar keli medžiai
Ir purvinoj žiemos rudens mirty
Skaudžioj lyg kraujas žara
Miškai tartum vėliava

Jų kvapą neša iškėlę...
Virš girių šviesa paslaptinga
Pilnaties palikta
Išsiropščia iš po šviesos tamsa
Vidurnakčio erdvėje
Chaosas - balta dvasia

Encontrou algum erro na letra? Por favor envie uma correção clicando aqui!