Anubi

Tarp akmens ir veidrodþio

Anubi
Uþmerktø pilnaties akiø aðaros sukûrë veidrodá prietemos lopðyje.
Tas veidrodis, pilnaties sidabrinëj ðviesoj, sudrumsèia, sujudina mane.
Santykis su juo - visada individualus, visada paslaptingas.
Jo galia verèia þvelgti á save: o jûs manët, kad tai veidrodis atspindintis iðoræ.
Jame netelpa kà að prisimenu ir neprisimenu, kà svajojau ir màsèiau.
O pats mano gyvenimas slypi Velino iðkeltame ið samanø akmenyje, kuris nesugeba to gyvenimo papasakoti.
O jei ir tame veidrodyje blyksteli bûties ðeðëlis, jis nesuteiks supratimo koks yra paslaptingame neaprëpiamame akmenyje.
Gerai jei jis atspindës bent mano ir akmens vienovæ.
Encontrou algum erro na letra? Por favor envie uma correção clicando aqui!